Žymės

, , , ,

Iš paskutinių pokalbių.

Kalbam su žmogum, sako, atseit, internetas- velnio išmyslas. Sakau, nežinau, kodėl taip manai? Ai, sako, laiko gadinimas, pinigų „melžimas“, priklausomybė ir pan. Sako, va televizorius yra kits reikals.puzzle-pieces Nežinau, sakau, mes tai TV gal kokie 5 metai kaip neturim ir nepasiilgstam. Žmogelis, matau, niršta, sako nesuprantu aš tokių dalykų ir nesuprasiu, kaip gi šitaip įmanoma, be televizoriaus (tarp eilučių tai reiškia „tai kame tada gyvenimo prasmė, jei nėra TV“?..) 🙂
Tai va, yra tokia versija (arba sąmokslo teorija), kad priklausomybė būna tik nuo interneto, o nuo TV ne… 🙂 Nors realiai, priklausomybe galima užsikrėsti nuo ko tik nori… O kai jau rimtai susergi, tai visiems aplink pradedi aiškinti, kad „aš čia tik biški, aš- neužsikabliavęs, bet kuriuo metu „užrišt“ mygam galiu“… O iš kišenės toks „kablys“ kyšo, kad jo nei kur paslėpsi, nei ką, bet va žmogelis šventai įsitikinęs, kad to „kablio“ niekas nemato … 🙂
Į temą. Mūsų dukra, kai suserga, bet labai kažkur nori eiti (ypač, jei tai turi būti kažkoks įdomus ir svarbus jai renginys), pradeda paskubom aiškinti, kad ji gerai jaučias, ten tik biški biški kažkas ne taip, bet mat vysks yr ok, vsio pad kantrolem… Aš tai tokiais atvejais sunkiai sulaikau juoką, nes vaizdzialis tikrai būna komiškas: snargliai didžiausi, kosulys neleis miegot pusei Vilniaus, nervai na predele– o ta mūsų namų princesė vis dar nori kažkur per laukus lėkti… 🙂
Tai grįžtant prie to „kabliažo“. Nieko naujo. Diela jasna. Gėda prisipažint… Iš kitos pusės, kol neprisipažįstame, tai ir toliau metų metais valkiojamės su tais kybančiais „šventais ir neliečiamais“ „kabliais“… Nei kam naudos yra iš šitokios situacijos, nei ką, dar ir blogiau mums patiems.

Reklama