Žymos

,

clff-climbAbejingumas. Formalizmas. Klausimai “iš reikalo: “kaip gyveni?“, “kaip sekas?“ Turbūt vienas iš labiausiai nemaloniausių pojūčių bendravime… O ar tai aplamai galima vadinti bendravimu?..
Pamenu, beveik nuo pat savo tikėjimo kelio pradžios aiškiai suvokiau skirtumą tarp to, kaip elgiasi Dievas su mumis ir kaip elgiamės mes, nuodėmingi žmonės. Kartais jautriai reaguodavau į bet kokį formalaus elgesio pasireiškimą, kartais tiesiog nekalbėdavau su žmogum, jausdamas, kad jam “vienodai rodo“ ką jam atsakysiu, o jei jam pasakyčiau ką nors atviresnio, likčiau ne tik nesuprastas, bet ir sužeistas. Iš kitos pusės, dažnas bendravimas būtent taip ir vyksta- nuolat turime “laižytis žaizdas“, nes nuolat vienas kitą žeidžiame… Bendraudami nuolat rizikuojame, bandom vengti žaizdų, tai labai net normalu, savisaugos instinktas, tačiau trauktis nėra kur, turime ir vėl rizikuoti… Panašu į lipimą į kalną: rizikinga, bet įkopti taip norisi… Adrenalinas…

Reklama