Žymos

, ,

Taip jau gyvenimas pasisuko, kad tenka artimai bendraut su autizmu ir galimai šizofrenija sergančiu žmogum. Tai yra sunkus patyrimas, bet pasakyčiau, tame matau nemažai ir prasmės.unlimited-imagination Visų pirma, žinoma, pradedi labiau suprast tokius žmones, po truputį užjaust. Sakau, po truputį, nes savo kailiu patyriau, kad iškart pasikeisti nepavyks. Konfliktai ir nesusipratimai neišvengiami, kadangi sergantis žmogus neadekvačiai suvokia bemaž viską. Kas mums smulkmena, jam- katastrofa. Sergančiam per sudėtinga suprasti žodžių perkeltinę prasmę, ir aplamai, dažniausiai jis viską supranta išvirkščiai. Vidinė neramybė verčia žmogų ieškoti tos neramybės šaltinio, ir jis jį “atranda“, užsipuldamas niekuo dėtą asmenį, “ne taip“ padėtą daiktą ir pan. Įdomu, koks procentas žmonių pasaulyje, užniežtėjus kokiai kūno daliai, eina į tualetą patikrinti, ar nuleistas vanduo, matydami tame niežulio priežastį?.. Manau, vienetai. O kiek žmonių šaldiklyje laiko žurnalus, laikraščius, knygas ar CD ? Panašus atsakymas, manyčiau.
Kol kas sunkiai sekasi žvelgti į tą žmogų kaip į ligonį, vis bandau jį priimti kaip sveiką ir bendrauti su juo kaip su sveiku, bet vis labiau įsitikinu, kad tai nėra labai efektyvus metodas. Kažkiek padėjo filmo “Lietaus žmogus“ peržiūra. Žiūrėjome kartu su žmona. Labai patiko. Internete skaitau medžiagą apie autizmą. Šiaip yra labai daug šios ligos atmainų. Dalis autistų yra nepastebimi, gyvena tarp mūsų, dirba, kuria muziką. Tai lengvos formos autizmas, kurio apraiškas nebent specialistas apčiuopia. Sergantys gi sunkia autizmo forma negali pilnavertiškai ir savarankiškai gyventi be kitų pagalbos. Būna ir tam tikras viduriukas, kai žmogus gali iki tam tikros ribos gyventi savarankiškai, tačiau visgi jis taip pat susiduria su sunkumais (pvz., baimė, nesugebėjimas priimti adekvačius sprendimus, nesugebėjimas adekvačiai tvarkytis su pinigais ir pan.)
Dalis autistų suvokia savo ligą, gali apie tai kalbėti, pasakoja apie savo problemas, kita gi dalis jų save laiko sveikais ir kaip įžeidimą priima kalbas apie savo ligą. Pamaniau, kas geriau žmogui: žinoti ar ne apie savo ligą? Iš vienos pusės, kai nežinai, mažiau galbūt galvą skauda, gyveni sau savo susikurtame pasaulėlyje, iš kitos pusės, žinojimas yra tam tikras pliusas, nes gali pasidalinti su kažkuo kuo pasitiki ir taip gimsta artimas bendravimas, draugystė, kas yra taip pat dalis terapijos.

Reklama