Žymos

,

disasterKlasikinis variantas. Žmogus kažkuo domisi, dirba mėgstamą darbą, galbūt turi šeimą, kurioje jis yra laimingas. Gyvenk, džiaukis…
Tačiau kažkuriuo metu apima keistas jausmas, kad tavęs niekas nesupranta, tavęs nepalaiko, net namiškiai kritikuoja tai ką darai. Žmogus nusivilia aplinkiniais, draugais, šeima. Atsiranda nepasitikėjimas. Jis vis stiprėja. Jokie draugų, artimųjų argumentai neįtikina kaip anksčiau.
Nusivylęs žmogus ieško paramos, ieško kas jį palaikytų. Kas ieško, tas randa. Atradęs klausytojų, rėmėjų, šis žmogus ima savo rankomis griauti tai, ką ilgus metus statė, puoselėjo, prižiūrėjo. Jo desperatiškas troškimas, kad jį palaikytų, jį suprastų, išsirutulioja į, iš esmės, patologišką, destruktyvų mąstymą ir elgesį. Daromi neišmintingi, destruktyvūs pasirinkimai. Jei žmogus turi šeimą, jis ją palieka, jei turi draugus- jų išsižada. Viskas vardan to, kad būti “naujų gerbėjų“ apsuptyje… Viskas dėl susikurto stabo, savęs garbinimo kulto… Ant šio stabo aukuro žmogus sudegina viską, kas jam anksčiau buvo brangu, net santykius su artimaisias… Apakęs žmogus nesuvokia ką darąs…
Savęs garbinimas yra aklumas. Taip pat rimta sielos liga.

Reklama