Žymos

, ,

footprints

Turiu tėtį. Gėda pasakyt, bet visą gyvenimą užsiimu tuo, kad bėgu nuo savo tėčio… Jis- geras tėtis. Turbūt pats geriausias koks tik gali būti. Jis manęs niekada nepersekioja, leidžia atitolti nuo jo tiek, kiek nusprendžiu. Bet jis viską mato, viską stebi. Tik neskuba ir manęs nestumdo. Jei pas jį sugrįžtu- tuo jam suteikiu nepaprastai didelį džiaugsmą. Jei manęs nėra šalia- jis liūdi, o kartais, manau, ir verkia… Esu dėkingas tėčiui, kad jis manęs laukia ir laiko sūnumi. Vis dar laukia… Ir mūsų visų taip pat…

Reklama