Žymės

, , , , ,

vilnius panoramaKažkada čia rodžiau dukrai iš jutūbo vaizdelius apie sausio 13- osios įvykius, aplamai Atgimimą ir pan. Tskant, vaizdžiai supažindinau su ne tokia jau sena mūsų valstybės istorija.
Dukra žiūrėjo su nemažu susidomejimu, žinoma, klausimų buvo… Kai paleidau Masytės “Laisvę”, dukra iškart atgijo ir davai pliasalinti… Sako, čia jos vos ne mėgstama daina, mokykloje tipo jie jos mokėsi ir pan. Bet matant kaip dukra čiungačiangina, man kaip kokie peiliai per širdį perėjo…
Puikiai suprantu, kad kita karta ir pan. Jau kažkelinta karta moksleivių sužino apie Atgimimą vien iš vadovėlių ir tėvų pasakojimų, na, žinoma, ir iš interneto. Jie to nematė, neišgyveno… Suprantu, kad matomai dukros niekada tie įvykiai nekabins taip stipriai kaip manęs ar kitų mano kartos žmomių. Suprantu, ji- viso labo dar tik vaikas ir todėl negaliu reikalauti, kad ji suvoktų viską kaip suaugęs žmogus. Suprantu, bet vis tik skaudu… Manau, kad nemažai anų kartų žmonių taip jaučiasi, kai girdi, pvz., jaunimėlio metamas frazes “na, ir kam tos aukos buvo? Tam, kad dabar už minimumą artume kaip jaučiai?..”
Suprantu taip pat, kad nemaža dalis jaunimo, kuriems patriotizmo jausmas svyruoja nuo gaunamos algos dydžio, kilus realiai grėsmei, su “čemodanais” mautų ten, “kur ramu ir kur daugiau moka”… Įkandin nusiplautų ir dalis tų, kurie šiandien turi šiltas, sočias vietas “prie lovio” ir todėl jiems bepigu garsiai šūkauti apie meilę Tėvynei, kurią širdyje jie jau pasiruošę palikti. Liktume tik tie, kas spėjo suvokti, kad Tėvynė neparduodama už jokius pinigus, na, ir dar tie, kurie dar nepamiršo kaip kas buvo…
Tokios realijos… Dievas mato, kas pas ką širdyje… Ir atmonyja, tskant, pagal tai. Anksčiau ar vėliau. Tad nėra priežasties stradalint, pvz., kad ir dėl to, kad šiandien valdo ne tie, kurie galbūt turėtų tai daryti. Ne visad taip bus…

Ekleziasto 5: 7

Jei matai spaudžiamą vargšą ir teisingumo bei tiesos iškraipymą krašte, nesistebėk, nes aukštą stebi aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnis.

Advertisements