Žymės

, , , , , , ,

Peržiūrėjome šį filmą. Visai gerai žiūrisi, įdomiai pastatytas, su tam tikrais mistikos elementais. Tiek kad, kaip pasirodė, greičiausiai sukurtas labiau propagandiniais, nei meniniais tikslais.soviet-tank-t-34 Ypač tai tampa akivaizdu filmo atomazgoje: kontūzytas, sunkiai sužalotas tiek, kad praranda atmintį (bet ne kariavimo įgūdžius), kareivis stebuklingu būdu pakyla lyg Feniksas iš pelenų (atgimstančios Rusijos galios simbolis). Vokiečių supertankas “Tigras”, filme figūruojantis kaip savo kelyje visa naikinanti mistinė būtybė, kurios realybėje šiaip niekada nebuvo- greičiausiai simbolizuoja Vakarus ir visa tai, kas su tuo susiję. Žodžiu, rusai savo stiliuje: priešo įvaizdis yra, pasaulio Mesijas (Rusija) irgi savo vietoje…
Visgi, ir čia yra šiokio tokio grūdo. Pvz., kad ir tas dviejų karininkų atviras pokalbis karo pabaigoje apie gyvenimą, tikėjimą vertas dėmesio. Tskant, net ir komunistas mirties akivaizdoje prisimena Dievą…
Kiek šypseną kelia paskutinė scena su HItleriu dėl panaudotos seniai žinomos ir nuvalkiotos sąmokslo teorijos apie Hitlerio neva išsigelbėjimą po karo. Tiesa, manyčiau, tos mintys, kurias Fiureris čia dėsto, artimos ir dabartinės Rusijos dūšiai. Tipo, analogiškai kaip Hitleris, Rusija savęs nelaiko taip pat atsakinga už tą kitiems suteiktą skausmą ir nelaimes (neva mes irgi tik “klausom” tautos, liaudies balso, norų ir juos įgyvendinam, kiek daug tas bekainuotų… mes nekalti gi, kad “liaudis” kažko “nori”…) Aha, vadinas kalti ne mes, o ta mistinė beveidė ir bevardė liaudis… Žodžiu, “aplinka kalta”, kaip buvo madinga sakyt Roliando laikais… 🙂 Įdomus filmo kūrėjų chodas… Filmo pradžioj rašo, neva sukurtas pagal kažkokį ten romaną, bet čia irgi klausimas, kiek filme tiksliai atpasakojamas romano turinys, o kiek prišpakliuojama propagandos… Atvirai pasakius, tas rusų pseudomesianizmas labai erzina ir atstumia, pagaliau, juk mes, kaip tauta, savo kailiu esam patyrę, ką reiškia būti “gelbėjamam” anos klastingos imperijos…

Advertisements