Žymos

, , ,

Kaip seniai mačiau šią nuostabią latvių aktorę… Nors, bene pernai su žmona žiūrėjom filmą “Ilga kelionė per kopas“… Ir kaip žmona pakomentavo: filmas sukurtas tarybiniais laikais, bet visiškai netarybinis.
Laikas daro savo… Visi keičiamės. Kas į gerą, kas į blogą pusę. Beklausant aktorės auksinių, gyvenimo subrandintų, kartais netgi beveik evangeliškų, minčių šioje laidoje, nejučia prisiminiau žmonos pasakojimą apie savo senelę.
Senolė pasižymėjo dosnumu, gera širdimi ir užuojauta, sunkiu kitiems metu dalindavosi tuo ką turėdavo, nesirūpindama nei dėl atlygio, nei dėl savęs pačios. Atlygį ji gavo, galima sakyti, po mirties. Tas atlygis- geras atminimas. Kitaip sakant, gera reputacija. Faktas kaip blynas- ką žmogus sėja, tą ir pjaus…